PASIŪLYMAI

Ekstremalams

Aštresnių pojūčių mėgėjams turime keletą specialių pasiūlymų:

  1. Skrydis lynu virš Šventosios (ZIP-Line). 15 metrų aukštyje įrengta aikštelė, iki kurios reikia lipti vertikaliai pakabintomis kopėčiomis. 130 metrų ilgio metalinis trosas įrengtas parabolės principu, kas sukelia itin aštrius pojūčius pirmoje skrydžio fazėje (didelis pagreitis). Pavartojus alkoholį šia pramoga naudotis griežtai draudžiama. Viskas atliekama su sauga (naudojami apraišai, karabinai, skriemuliai ir t.t.).
  2. Dažasvydis. Klasika niekada nemiršta:) Vyrams visada smagu pakariauti. O po to, šašlyką išsikepus, pirtelėje išsiprausti ir atsigaivinti vėsiame Šventosios upės vandenyje. Apie dažasvydį plačiau.
  3. Ekstremalūs baidarių žygiai pavasario potvynių ar ne sezono metu - Anykšta, Šatekšna-Jara, Siesartis, Virinta
  • Anykšta - tituluojama sportiškiausia Lietuvos upe. Vasarą - tai daugelyje vietų kelių nesušlampant prabrendamas upelis. Tačiau pavasarį polaidžio vandenį surinkusi Anykšta pašėlsta. Ištekėdama nuo Rubikių ežero (kurio paviršius atitinka Anykščių bažnyčios 71 m. aukščio bokštų viršūnę), vinguriuoja Anykščių link 10 km., pakeliui įsiterpdama tarp aukštų šlaitų, ant vieno iš kurių įrengta Kalitos kalnų slidinėjimo trasa. Anykštos nuolydis - 5 m/km (palyginimui: Šventosios - 0,5m/km, Virintos 1,5 m/km), o žemupyje - net 8m/km. Daug užvartų ir sudėtingų posūkių su paspaudimais ir slenksčiais. Todėl šia upe negalima plaukti nepatyrusiems ar mažą patirtį turintiems baidarių mėgėjams. Būtinas specialus inventorius ir ekipiruotė (šalmas, pirštinės). Be specialaus pasiruošimo žygis Anykšta gali baigtis jau po pirmų 100-o metrų. Žygiui Anykšta tinkamiausias metas: kovas - balandis. Žygį pradėti rekomenduojame pirmoje dienos pusėje. Mažiau patyrusius apmokome ir praplukdome dvivietėje baidarėje. Plaukiama tik "kalninėmis", su "sijonėliu" arba pripučiamomis baidarėmis.
  • Šatekšna-Jara. Aukštupyje, dar itin seklus, upelis vadinamas Šatekšna. Viena atkarpa tarybiniais laikais numelioruota. Sekanti upelio dalis vadinama Jara (įteka į Šventąją). Jara pastaruoju metu itin populiari tarp baidarių mėgėjų - ji vasarą (kaip daugelio mėgiama Ūla) pilna kliuvinių, mažų slenkstukų, laukinė ir t.t. Tačiau jos krantai netinkami poilsiauti. Tad belieka bėgautis pačiu plaukimu. Tuo tarpu pavasarį galima išbandyti Šatekšną. Tuo metu joje vandens pakanka. Paprastai ji baidarinininkų nėra lankoma, užtat tai prideda papildomą žygio prieskonį ir padeda pasijausti tikru ekspedicijos dalyviu. Vingių netrūks kaip Jaroj, tačiau kai kurios kliūtys gali būti išties egzotiškos.
  • Siesartis pavasarį (ar po stipresnių liūčių) nėra tokia jau nekalta upė, kaip kai kam gali pasirodyti. Vietomis yra tikrai pavojingų vietų, o aukštas ir galingas pavasario potvynio vanduo mažiau patyrusiam baidarininkui gali būti net pražūtingas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad su standartine turistine dviviete baidare ja plaukti pavasarį gali būti itin sudėtinga. O dar pridėjus netikėtumo faktorių, kaip kad po žiemos skersai upę privirtusius  medžius ir krūmus, gali būti visai nejuokinga. Pavasarį rekomenduojame plaukti "kalninėmis" baidarėmis arba su "sijonėliu".
  • Virinta pavasarį ir lietingesnį rudenį gali nuotykių ištroškusius žygeivius labvai nustebinti. Aukštupyje, kur vasarą paprastai neoplaukiama, jūsų laukia įspūdingo dydžio užvartos, slenkstukai ir piliakalniai pakeliui. Galimas kelių dienų žygis. Tiesa, nakvynei tinkamų vietų nedaug.